Mano kuoduotasis

Sėdžiu kambary ir galvoju, kad savo šuns tai pasiilgsiu...Sėdžiu ir žiūriu kaip jis gaudo savo uodegą arba urzgia ant savo atvaizdo veidrodyje. Mano kuoduotasis. Kaip jis ryte įsirauna į mano kambarį ir naglai atsigula ant mano pagalvės. Arba šiaip krečia kvailystes. Man rodos, ten man viso šito visai truks. Keista ir gal kiek kvailoka prie gyvūnų prisirišti labiau nei prie žmonių.

Liko keturios dienos

Peršalti ir susirgti prieš išvažiavimą kiton šalin yra šaunu.

Florence & the Machine - Girl With One Eye

O šitas tai tilps į lagaminą

Keista gyventi laukime. Arba gyventi būnant neaišku kuo. Dykinėti. Užknisa. Bet va, liko pusantros savaitės iki naujo gyvenimo. Keista, kad nebijau. Mat dažnai naujovių tiesiog nepriimu. O gal nebijau, nes vienai ir neteks būti. Nauja pradžia kartu. Truputį su tuo, truputį su anuo. Vis linksmiau.

O dabar didžiulis ūžesys galvoje. Įsidėti tą ir tą. Tą palikti - kaip gaila. O gal tilps? Nepamiršti šito, o tas kitas pasiliks dulkėti.

Nemėgstu nežinios ir dvejonių. Kai tai per ilgai tęsiasi ir negali pabėgti. Nebent užmiegant. Sapnuose. Neseniai atnaujinau sapnų dienoraštį. Vau. Iš tikro, galima daug įžvelgti savo sapnuose. Po kurio laiko. Pasistengsiu neapleisti.

rugsėjis, 2

"Anglai, nesvarbu kokiai klasei jie priklausytų, mėgaujasi savo uždarumu. Palikite kambaryje tris anglus ir jie tuoj pat sugalvos taisyklę, draudžiančią įeiti ketvirtam." (J.Fellowes "Snobai")