Urbanistinis peizažas. Ne

Ieva dingus. Ieva pasinėrusi į atostogas. Tai yra tobula: lietuviška žiema, kaimas. O ten gi visada žiema atrodo gražesnė. Sniegas toks purus, o snaigių raštai..lyg kas būtų iškarpęs tokias mini snaigytes iš blizgaus ir beveik permatomo popieriaus. O vakare židinys - jaukuma. Nebenoriu grįžti Anglijon vien dėl tos galimybės čia pajausti tikrumą ir paprastumą. Ten jau žmonės nežino, kas yra kaimas ir ką ten mielo širdžiai rasti galima. O aš juk visada buvau mylintis kaimą vaikas.

Lepina

Eina sau, tik grįžk namo...Iškart apsirgau. Atpratau nuo tokio klimato? Nesąmonė. Gi smagu toks oras. Tik pamiršau, kad reikia rengtis šilčiau čia, matyt. Bet ką žinau, nu nešalta...Greičiausiai priežastis bus šilti namai ir per skanus maistas. Kaip diena, taip šventė čia man. O mamytė dabar baisiausiai graužasi, kad vos tik grįžus dukra į mamos lizdelį susirgo. O juk prieš tai viena gyvendama nė karto nesučiaudėjo. Taigi taikytina diagnozė: išlepimas.

P.s. Kur dingo nepikti žmonės? Pasiilgau geranoriškumo ir šypsenų!

Namai namučiai

Viskas, esės ir visi projektai baigti. Atostogos. Mėnesis tikrų atostogų. Tų tokių, kai kiekvieną minutę gali skirti tik sau.

O namuose taip šilta ir skanu. Ir švaru. O jau žiema tai tikras džiaugsmas, pasiilgau to sniego tikro, neištirpstančio per kelias valandas.

Bet visa savos šalies romantika dingsta, kai susiduri su jos gyventojais. Toki viskuom nepatenkinti, bambantys, susiraukę... Ah... Ir supranti, kad dar toli iki tolerancijos ir supratingumo čia visiems...Na taip, ten anglai mėgsta savo fake šypsenas ir mandagumą, bet jau, atsiprašant, geriau pamatyti netikrą šypseną ir mandagumą, negu pilnus neapykantos ir nepasitenkinimo dėl nieko veidus.