22 November, 2010

Esės esės esės

Panirusi stačiai į biznį...

Cost recovery, value-added, productive flow...

Pasiilgau muzikos, pasiilgau šopinimųsi ten visokių. Bet keisčiausia, kad įdomu nardyt tose platybėse tų savanaudiškų siekių versle, nes čia turi rimtai įsigilint ir suprasti. O kai supranti, tai jautiesi toks...kietas. Nes verslas gi kieta. Būsiu firmos vadė. Kada nors.

20 November, 2010

Vokiečiai žiauriai užknisa


Bet jau rimtai, kiek galima. Tiesiog pasidarė įdomu kaip jo namai atrodo ten hansų žemėj. Primėtyti faršo ant kilimo jau yra virš ribos. Prie viryklės puošmenų ir tų 'tesco' maišų jau pripratom, kaip ir prie jo dvokiančio maisto pripratom. Bet visvien. Palikti viską taip ir tiesiog išeit tūsintis. Gal bent sugebės grįžęs įžvelgti geltonus lapelius ant savo mėšlyno ir pagaliau susivokti save esant visišku lopu. Jei ne, kantrybė dviejų moterų jau bus trūkus, o tada...
P.S. Rimtai, who cares, kad ten mėtosi tas svogūno lukštas, who cares, kad čia mano, who cares... Nuo šiol jis tvarkys ir mūsų paliktą betvarkę, kad ir kaip nesugebėtume prilygti originaliajam jam.

16 November, 2010

once, I was lost

then, in the dust
all the things
we discussed
were thrown to the wind

15 November, 2010

Man tai nepatinka Londonas

Dangus chemijos pilnas ir pilkas, bet vitrinos tokios ryškios ir blizgančios...Tik pirk pirk, o man nebepatinka naujos mados. Tie blizgučiai ir plastmasės...Bet dėl žeme besivelkančio sijono dar verta pagalvoti.

O galerijos ir muziejai tai faini: van gogai, mone, da vinčiai, dinozaurai, mėlynieji banginiai...Spalvota ir intelektualu.


Ir dar patinka kai metro stotyse pučia skersvėjai ir draiko plaukus, kai netyčia vidury milijoninio miesto susitinki japonę, besidalinančią su tavimi vienu namu, ir dar kai paskutinę akimirką randi nusipirkti gražų rūbą (turėtų būti daugisakaita).

07 November, 2010

O kas taip sakė?


Kai pradeda ankščiau temti ir nebesinori gadinti akių prie blausios kambario šviesos, už nugaros ima pašaipiai juoktis nepradėtos esės. Jau netgi groteską galima užuosti...Ir būna kartais tokia sumaištis viduje po tokio...pavadinčiau - ne į temą sapno. Juk sapnai tai kyla iš savo paties pasąmonės. Turbūt sumąstė pajuokauti ji pas mane. Sarkastiškai. Kita vertus, mano blaivus mąstymas čia ne prie ko, bet laksto laksto tos detalės, ir negali apsispręst, ar tikrovėje tai jau būtų taip blogai...

Šiaip ar taip, ruduo čia man patinka, jis nekelia tos rudeniškos depresijos. Ir kiekvienąkart viską tampa išgyventi lengviau - išmoksti atsipalaiduoti. Nes visi čia tokie. Na, beveik visi. Tie, kurie tikrai neskuba gyventi, bet tuo pačiu ir nespėja su laiku. Nelieka tiesiog laiko absorbuoti nei smulkmenų, nei tų svarbesnių dalykų. Taip ir gyveni laimingas tada. Laisvas nuo sunkių ir neigiamų minčių.

01 November, 2010

Trick or Treat

Uoj tas helouvynas...Čia kaip anglų nacionalinė šventė. Išradingi jie su tais kostiumais, išradingi ir su šventimo ypatumais...Nors pasijaučiau kaip kokių paauglių tūse. Įpusėjus vakarėliui, visi jau būna totaliai nusilakę ir eliasi kaip per mokyklos vakarėlius. Bet apskritai, smagu smagu. Tikras karnavalas, gali tapti kuo tik nori vienam vakarui.

Bet smagiausia sutemus atidaryti namų duris ir išgirsti "trick or treat" iš mielų vaikučių, persirengusiu mielai baisiais kostiumais.



P.S. Bet man gi tinka rožiniai plaukai?