O mano penktadieniai, štai tokie jie. Atperka net nemigą, kuomet sugebi užmigti tik 5 ryto, o pabundi kažkur vidury dienos. Jautiesi paskui nei šioks nei anoks, ne ten lyg pataikęs, kaip ir ne į tą erdvę. Visiškai be ryšio, gal jau net geriau pasilkti tada sapnuose, kurie irgi tokie būna nespalvoti, o ir siužetus išradingus pasąmonė susigalvoja. Tokius arčiau tragizmo. Stebina. Ar tik nebus čia kokių tais japoniškų siaubekų pasėkmės su tais jų siaurų pajuodusių akyčių ir drobės baltumo odos personažais. Taigi, vakar sugalvojau 3 nakties nusplauti špaklių, nes juk neisi taip miegot, gi grožiui kenkia. Ir ką, perbraukus per akis vandeniu pasižiūriu į veidrodį ir išsigąstu. Atseit, o ne, kas per demoniškos akys mane veria toj nejaukioj vonios prieblandoj. Juokas juokais, nebuvo juokinga tada kažkodėl. Oj, laki fantazija, sugebi pats žmogus save gąsdinti...Gal naktį reiktų miegoti visgi?
No comments:
Post a Comment