birželis, 18 d.

Pasaulio krašte buvo karšta, karšta ten, kur teko moet`e maudytis, karšta, kur žmonės neturi, ką valgyti apart bananų, karšta visur buvo. Buvo ir žalia beprotiškai, paskui kontrastingai mėlyna. Visokių spalvų buvo, voskių kontrastų. Žmonės labai mieli tenais, o man beliko turbanu apsirišusiai vaikščioti, nes būti fotografuojama pavargau, kukliai tariant. Pamečiau tenais netyčia perlų auskarą, žmonės sako, teks sugrįžti kadatais. Pameti vieną, randi ką nors kita, kaip ten sako dargi tie žmonės.